o

3 õ prt. 1. taip, kaip tik (pabrėžiamoji dalelytė): Teip ir pasakei? – Õ, pasakiau Sb. Aš tau kad syktersiu botagu, o per kiškas! Lp. ║ ogi: O brolis pijokas, ale kiaura galva nėr atėjęs Slm. O kap ką pavagi, tai pirkt nereikia (tyčiojimasis iš vagių) Klvr. 2. štai (su jungtuku ir): Kad aš išginiau tėvelio palšus jaučius, o ir atjojo pas mane našlužėlis (d.) J.Jabl. Ei kyla kyla, o ir užkyla iš Gilijos kiemužio sidabrinis laivužis KlpD65. 3. veiksmo intensyvumui ar ypatybei sustiprinti: Õ skubinu, õ bėgu! Žv. Õ ieškau, õ duodu – nėra Vn. Ji tą vaiką pagriebus o bėgt, tai bėgt Brt. Sutemo, o lyna, o sninga! Šts. Jojo grožis nūn rodos jai kažin koks visiškai naujas, o didis, o mielas rš. 4. klausimams ar jų atsakymams bei tvirtinimams sustiprinti: O kur tu eisi, bernuži didžturėli, kur pasikėlei taip vėlai vakarėlį? KlvD206. Eičiau, lankyčiau, tankiai žiūrėčiau, o kokiais žiedeliais mieželiai žydės JD63. Kur šeimyna dingo? – O išejo kelmų skaldyti Pgr. 5. kartojamajam lyginimui ar šiaip kartojimui sustiprinti: Jo pati saulė o saulė (kaip saulė; graži, šviesi) Alk. Ot gardus obuolys – vynas o vynas! Pc. Motyna õ motyna – pasiutusi vaiko panašybė! Krš. Su užventiškiais [vidsodiškiai] sueinam, tas õ tas (beveik nesiskiria tarmė) Užv. Man tai jos balsas kregždės o kregždės Sb. Tuodu vienas õ vienas KI550. Jis visai tėvas õ tėvas KII19. Mieste visa rinka tik marguo[ja] o marguo[ja] Skdv. Ana užstalė[je] plepa o plepa Plt. Tas vaikas nėko o nėko (visiškai nieko) neišmoko Pgr. Čia tų gumų yra kiek o kiek (labai daug) Plv. Yra dėžių tiek o tiek (tiek ir tiek, labai daug) Plv. Per tą dešimtį mergų išmanos visi o visi krikščionys DP568. Visad o visad MP281. Pasakoja, jog tarp žydų nė vienas o nė vienas neatsisako aukoti, nors paskutinis skurdžius Žem. Tavo mylaširdystė ant manęs kas kartas didžiaus o didžiaus dauginos P. Nemoka skaityti, ale o jau brigadierius, tei brigadierius Krš.